Lithuania / Lietuva

Pandemija, nestabili ekonomika, dezinformacija ir karas lėmė tai, ką daugelis vadina „Masiniu žiniasklaidos išnykimu“. Tačiau šiame kontekste išaugo naujų nepriklausomos žiniasklaidos rūšių įvairovė.

Pastarąjį dešimtmetį tradicinė žiniasklaida ir toliau mažino darbuotojų skaičių, bet Europoje suklestėjo skaitmeninės vietos medijos. Jos užpildė naujienų srauto plyšius, patraukusios nusivylusios auditorijos dėmesį naujais gyvybiškai svarbios informacijos skleidimo būdais.

40 šalių, kuriose atlikome tyrimą, smarkiai skiriasi. Tačiau nepaisant politinių, ekonominių ir kalbinių skirtumų, 540 skaitmeninės vietos žiniasklaidos organizacijų, kurias įtraukėme į „Project Oasis“ katalogą, susiduria su daugybe bendrų iššūkių ir galimybių.

Svarbiausios išvados:

• Tirtos organizacijos naudoja socialinių medijų platformas ir taikosi į jaunesnę auditoriją. Vengdamos cenzūros naujienų siuntimui organizacijos naudoja „Telegram“. Jos taip pat organizuoja pilietinės žurnalistikos mokymus su tikslu pasiekti bendruomenes, kurių naujienos nepasiekia.
• Daugiau nei 85 % apklaustų žiniasklaidos organizacijų nurodė, kad svarbiausią jų darbo sritis yra visuomenės ir žmogaus teisių problemos: migraciją, pabėgėliai, lyties klausimai ir feminizmas.
• Daugiau nei 50 % organizacijų skiria išteklius tiriamajai žurnalistikai ir daugelis jų kooperuojasi siekdamos publikuoti sienas peržengiančias istorijas.
• Daugiau nei 58 % žiniasklaidos organizacijų įkūrėjų yra moterys. Organizacijos daug bendradarbiauja ir dauguma turi du ar daugiau steigėjų.
• Žiniasklaidos organizacijos įkurtos mišrių vyrų ir moterų kolektyvų gavo didžiausias pajamas – vidutiniškai 509 740 Eurų per metus.
• Į verslo plėtrą investuojančios organizacijos yra tvaresnės. Žiniasklaidos priemonių, kuriose yra bent vienas už pajamų generavimą atsakingas darbuotojas, vidutinės metinės pajamos buvo šešis kartus didesnės nei tų, kuriose tokių pareigų nebuvo, palyginimui: 598 539 Eurų ir 95 629 Eurų.
• Daugiau nei pusė šiame tyrime dalyvavusių žiniasklaidos organizacijų yra ne pelno organizacijos, o daugelis pelno siekiančių įmonių investuoja į žurnalistiką, o ne į pelno siekimą.
• Ne pelno žiniasklaidos organizacijų pirminiai pajamų šaltiniai yra: institucinė parama, individuali parama ir narystės mokesčiai (nurodyta tvarka). Pelno siekiančių organizacijų svarbiausi pajamų šaltiniai yra šie: reklama, prenumerata ir institucinė parama.
• Pajamų šaltinių įvairovė yra labai svarbi, tačiau daugiau šaltinių nereiškia didesnės sėkmės. Tvarumą ir nepriklausomumą užtikrina nuo dviejų iki šešių skirtingų pajamų šaltinių turėjimas.
• Skaitmeninė vietos žiniasklaida varijuoja nuo mažų, savanorystės principu veikiančių projektų, skirtų vietos bendruomenėms, iki pelningų platformų pritraukiančių milijonus puslapių peržiūrų per mėnesį ir uždirbančių milijonus eurų per metus.
• Nors tik kelioms žiniasklaidos organizacijoms yra daugiau nei 20 metų, daugiau nei pusė jų pradėjo veiklą pastarąjį dešimtmetį. Daugiausiai organizacijų susikūrė 2016 metais.

Tvarumas yra sudėtinga užduotis ir paprasto, sėkmingo recepto nėra. Tačiau daugelis kalbintų žiniasklaidos lyderių įrodė, kad užtikrinti paramą reikalingą sėkmingam vietos bendruomenių informavimui yra įmanoma.

„Jokių oligarchų, jokio mokamo turinio. Tik jūsų parama ir mūsų darbas“, – tai 2009 m. įkurto Čekijos leidinio „Deník Referendum“ šūkis. Vyriausiasis redaktorius Jakubas Patočka savo veiklą pristatė taip: „Skaitytojai, norintys diskutuoti apie mūsų straipsnius [komentarų skiltyje], moka mokestį. Tokia tvarka generuoja nedideles pajamas ir skatina diskusijas.“

Dėmesio vertas pavyzdys – žiniasklaidos kooperatyvai finansuojami iš narių įnašų. Jungtinėje Karalystėje veikiančio kooperatyvo „The Bristol Cable“ nariai taip pat yra ir leidinio akcininkai ir gali dalyvauti metiniuose visuotiniuose susirinkimuose, balsuoti dėl redakcijos sprendimų ir kandidatuoti į direktorių valdybą.

Daugumą į katalogą įtrauktų žiniasklaidos organizacijų įkūrė žurnalistai be didelių išteklių ir verslo patirties. Nepaisant šių (ir daugybės kitų) iššūkių, daugelis jų atskleidė, kad ateinančiais metais tikisi augimo.

Kai kurios iš organizacijų žinomos žiniasklaidos srityje dirbantiesiems – gerai žinomos. Tačiau tarp daugybės įkvepiančių pavyzdžių rasite ir keletą staigmenų. Tačiau pirmoji „Project Oasis“ versija, žinoma, neįtraukė visų žiniasklaidos organizacijų, kurios turėtų būti kataloge.

Daugelis šio tyrimo išvadų sutampa su ankstesnių mūsų tyrimų projektų išvadomis. Platesnis kontekstas ir palyginimai yra aprašyti toliau pateiktoje ataskaitoje ir išsamiai aptarti kartu su svarbiausiomis išvadomis.

Šis tyrimas buvo atliktas naudojant metodologiją, kurią „SembraMedia“ kūrė nuo 2015 metų, kai pradėjome ieškoti panašių žiniasklaidos organizacijų ispanakalbėse bendruomenėse Lotynų Amerikoje, Ispanijoje ir JAV. Nuo 2022 metų, kai pradėjome „Project Oasis“, prie šio projekto dirbo daugiau nei 60 žmonių, įskaitant 34 patyrusius tyrėjus, kurie planavo, analizavo ir vykdė apklausas daugiau nei 30-čia kalbų.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad ši ataskaita ir žiniasklaidos katalogas nėra galutiniai ar išsamūs visos nepriklausomos Europos skaitmeninės žiniasklaidos atspindžiai. Tikimės, kad tai tik pirmasis šio tyrimo, kurį toliau plėtosime, žingsnis.

Mus įkvepia naujovės, ryžtas, drąsa ir apdovanojimus laiminti žurnalistika. Ją kuria žiniasklaidos lyderiai, kurie skyrė savo brangų laiką pokalbiams su mūsų tyrėjais.

Iš ankstesnių tyrimų žinome, kad žiniasklaidos organizacijų pristatymas „Project Oasis“ kataloge palengvina keitimąsi žiniomis, bendradarbiavimą ir augina matomumą. Buvimas kataloge taip pat reiškia pripažinimą tarp įmonių, galinčių suteikti gyvybiškai svarbią paramą, kurios reikia žiniasklaidos organizacijoms, kad jos galėtų tęsti savo veiklą, ir kurios jos nusipelno.

Spaudos laisvė

Pavojus žurnalistų saugumui Lietuvoje, paprastai, negresia. Tačiau išpuoliai prieš žurnalistus sukrėtė šalį 2021 m. rugpjūčio mėnesį vykusių protestų prieš COVID-19 apribojimus metu.

„Nors valdžios ir žurnalistų santykiai yra įtempti, ir įtampa didėja su kiekviena krize, politikai retai puola žurnalistus“, – Spaudos laisvės indekso apžvalgoje teigia „Reporteriai be sienų“. Tačiau organizacija taip pat atkreipia dėmesį, kad žurnalistai „gan dažnai susiduria su situacijomis, kai valstybės tarnautojai atsisako pateikti viešąją informaciją be paaiškinimo“. Apžvalgoje taip pat teigiama, kad „sistemingų bandymų cenzūruoti kokybišką žurnalistiką Lietuvoje nėra, bet žurnalistai savi-cenzūruojasi kalbėdami apie istorines ir lyčių problemas.“

Rinkos struktūra

„Reporterių  be sienų“ teigimu, Lietuvos žiniasklaidos rinkoje dominuoja visuomeninis transliuotojas (LRT), TV3 grupė (ją sudaro devyni televizijos kanalai, trys radijo stotys ir daug mažesnių žiniasklaidos priemonių) ir LNK grupė, turinti penkis televizijos kanalus.

Dauguma internetinių žiniasklaidos priemonių, ypatingai akcentuojančios tiriamąja žurnalistika, susilaukia vis daugiau jaunesnės auditorijos dėmesio“.

Kaip finansuojama žiniasklaida 

Pagrindinis žiniasklaidos pajamų šaltinis Lietuvoje yra reklama.

Vis dėlto, remiantis Žiniasklaidos pliuralizmo ir spaudos laisvės centro „Monitoring Media Pluralism in the Digital Era“ (MPM 2020) ataskaita, žiniasklaidos rinkoje dominuoja didžiosios įmonės ir Lietuvoje žiniasklaidos nuosavybės koncentracija yra didelė.

Šalies žiniasklaidos sektorius yra laisvas nuo politinio poveikio, tačiau toks poveikis įmanomas „perkant politinę reklamą ir viešinimo paslaugas“, – pažymima vėlesnėje „Monitoring Media Pluralism in the Digital Era“ (MPM 2021) ataskaitoje. Ataskaitoje redakcijų savarankiškumo rodiklis siejamas su padidinta rizika , nurodomi politinės įtakos atvejai „susiję su žiniasklaidos nuosavybės skaidrumo spragomis“.

Remiantis ta pačia ataskaita, Lietuvos valstybė teikia tam tikrą paramą vietos / regioninei ir bendruomeninei žiniasklaidai – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo „konkurenciniu pagrindu skiriamas“ subsidijas, tačiau pažymi, kad ši parama „nėra pakankama žiniasklaidos autonomijai ir tvarumui užtikrinti ilguoju laikotarpiu“. Ataskaitoje priduriama, kad šiuo metu fondas reorganizuojamas.

„Reporteriai be sienų“ taip pat pažymi, kad „sisteminis finansavimo trūkumas“ pasunkino vietos žurnalistikos atsigavimą po pandemijos.

Į katalogą įtraukta penkiolika Lietuvos skaitmeninės žiniasklaidos organizacijų. Dešimt iš jų kuria turinį tik lietuvių kalba, viena yra skirta anglakalbiams, o kitos trys – daugiakalbės, aptarnaujančios lietuviškai, rusiškai ir angliškai skaitančias auditorijas. Viena žiniasklaidos priemonė yra skirta Baltijos regiono etninėms mažumoms ir kuria turinį tik rusų ir lenkų kalbomis.

Lietuvos skaitmeninės žiniasklaidos rinkoje šiuo metu dominuoja didelės žiniasklaidos įmonės. Tačiau nepriklausoma žiniasklaida sparčiai populiarėja ir gali išsilaikyti iš skaitytojų finansinių įnašų.

Nepriklausomos žiniasklaidos temų ir specializacijų įvairovė Lietuvoje yra didelė. Populiariausia skaitmeninė žiniasklaidos priemonė lietuvių kalba yra krepšinio naujienų svetainė. Šis leidinys taip pat turi ir didžiausią komandą. Dvi nepriklausomos regioninių naujienų svetainės veikia didžiausiuose Lietuvos regionų centruose – Kaune ir Klaipėdoje. Lietuvoje taip pat veikia LGBTIQA+ temoms skirtas naujienų projektas. Dvi naujienų svetainės teikia naujienas apie Šiuolaikinio meno sceną – viena skirta Lietuvos auditorijai, kita visoms trims Baltijos šalims. Į katalogą taip pat įtraukta krikščionišką pasaulėžiūrą propaguojantis naujienų portalas, studentų sąjungos internetinis leidinys, ir naujienų svetainė išaugusi iš  protesto prieš paslaugų pramonės darbuotojų priespaudą, pavadinta „Gyvenimas per brangus“.

Lietuvoje trūksta nepriklausomų skaitmeninių žiniasklaidos priemonių, siūlančių bendrojo pobūdžio naujienas nacionaliniu mastu. Tokias tapti siekiantys projektai susiduria su finansiniais sunkumais.

Didžiausia Lietuvos skaitmeninės nepriklausomos žiniasklaidos rinkos stiprybė – specializacijų įvairovė. Kuo aiškesnė žiniasklaidos priemonės specializacija (teritorinė, temos ar žanro), tuo geriau jai sekasi finansiškai, pritraukiant tiek institucinę, tiek privačią finansinę paramą, nesvarbu, ar tai būtų pajamos iš prenumeratorių, dovanos ar skaitytojų parama.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2023 m. gegužės mėnesį.